- kačiokas
- kačiõkas sm. (2) Kp 1. paaugęs kačiukas: Išmėčios jus visus kaip kačiokus rš. 2. prk. (sniego) gniutulas, kezulas: Tad krito sniegas palengva, neskubėdamas, plačiai išsikėtusiais kačiokais Vaižg.
Dictionary of the Lithuanian Language.
kačiokas
Look at other dictionaries:
aukštyneikas — aukštyneikas, a adj. žr. aukštynaikas: Kačiokas jau aukštyneikas žaidžia su ja Vaižg … Dictionary of the Lithuanian Language
ištainioti — tr. 1. Pl, Ml, Blnk išnarplioti, išpainioti: Visi siūlai iš kamuolio ištainioti, suburti visi, ir gana Šmn. Tėvas liepė vaikam ištainiot virves Alz. Mokėjai suvelt – mokėk ir ištainiot Všk. Visa valanda kamuojuos i negaliu to matkelio siūlų… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištrūkti — ištrūkti, sta ( a LKKXIV203(Zt), o intr. LKKXIV203(Zt); L 1. K, Š, DŽ, KŽ, Pln, Dkš, Ldk, Žl kam pritvirtintam, prisiūtam išplyšti: Ištrūko guzikas, saga, apvarsčiai iš naginių J. Drūtai insiūtas guzikas neištrùks Lš. Kriūtinė išvėpus, ba, matai … Dictionary of the Lithuanian Language
katinaitis — sm. (1); rš paaugęs kačiukas, kačiokas. ◊ jūros katinaitis BŽ213 zool. ruonių šeimos jūros gyvūnas (Otaria ursina) … Dictionary of the Lithuanian Language
katėnas — sm. (1) K.Būg nebemažas, paūgėjęs kačiukas, kačiokas: Jau nebemaži katėnai Ds. Trys katėnai, dvi kačiotės Ds … Dictionary of the Lithuanian Language
kačiūtis — sm. (1) Dsn plg. kačiokas 1: Šuva sudraskė patį gražiausį kačiūtį Arm. Negniaužai kačiūčio! OG122 … Dictionary of the Lithuanian Language
kepestuoti — kepestuoti, uoja, ãvo Tsk žr. kepėstuoti. 1. nedailiai, kraipant kojas eiti: Ut, jau Petras kepestuoja per lauką Dbk. Kurgi kepestuoji? Sv. Jos berniukas anądien kad kepestuoja keliu! Rk. Luoša (kepestuojama) eisena rš. 2. kojomis, rankomis… … Dictionary of the Lithuanian Language
kežėti — kežėti, kẽža (kẽži, ėja), ėjo 1. intr. J labai pamažu, skurdžiai augti; kerotis palei žemę: Medžias neauga, tik kẽža ir kẽža Ds. Beržas šlapumoj kẽža Dbk. Tokioj žemėj burokai kẽži, kad ir kažin kaip laistytum Žl. Tas medis tik kežėja, o… … Dictionary of the Lithuanian Language
kniaukti — 1 kniaũkti, ia, ė intr. 1. MŽ337, J, K, M miaukti, rėkti (ppr. apie katę): Katė be galo graudžiai kniaukė P.Cvir. Katinas, nelaimėj būdamas (kad už uodegos nutvera), kniaũkia, šnypščia, bliauna Škn. | Kažin kas pradėjo krebždėti ir katino balsu … Dictionary of the Lithuanian Language
knėkčioti — knėkčioti, ioja, iojo intr. protarpiais knėkti, silpnu balsu rėkti, čirpti: Knėkčioja kai kačiūtis OG315. Aš misliau, kad kačiokas knėkčioja Sdk … Dictionary of the Lithuanian Language
